Š.m vasario 18 dieną lankydamasis Kauno rajone susisiekimo ministras Marius Skuodis su šalies verslo ir transporto asociacijų atstovais aptarė palankesnių sąlygų logistikai ir verslui sudarymo galimybes. Stiprindama Lietuvos, kaip tranzito šalies konkurencingumą, Susisiekimo ministerija kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieško būdų didinti šalies logistikos patrauklumą.
Įvertinami įvairūs veiksniai – tarifų nustatymas, krovinių vežimo per Lietuvą patrauklumo ir paslaugų greičio bei kokybės didinimas, investicijos į kritinės svarbos infrastruktūrą – geležinkelius ir jūrų uostą.
„Vertiname visą logistikos grandinę – ją būtina stiprinti, nes geopolitiniame kontekste iššūkių daug, taigi ieškome geriausių sprendimų. Artimiausiu metu su verslo atstovais turėsime rasti bendrus galimus sprendimus dėl iššūkių, su kuriais susiduria verslas ir susisiekimo sektoriuje. Svarbu akcentuoti, kad mūsų įmonių taikomų tarifų pokytis nėra susijęs su Baltarusijos trąšų situacija, šis pokytis prasidėjo 2020 m. pabaigoje ir tai gali tapti konkurencingumo problema, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – susitikime su verslo atstovais kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
Susisiekimo ministerija su AB „Lietuvos geležinkeliai“ derina sutartį, pagal kurią numatoma galimybė skirti paramą geležinkelių infrastruktūrai ir taip sumažinti nuostolius, kuriuos patiria geležinkelio infrastruktūros valdytojas, bei tuo pačiu išlaikyti patrauklius mokesčius verslui už jos naudojimą. Šiuo metu analizuojama, kokias geležinkelių infrastruktūros paslaugas tokia parama galėtų paveikti ir kokį efektą tai turėtų verslo įmonėms.
Ministro teigimu, subsidijos AB „LTG Infra“, kaip geležinkelių infrastruktūros valdytojai, klausimas turėtų būti svarstomas Vyriausybės lygmeniu. Geležinkelių infrastruktūros naudojimo tarifai gali būti peržiūrėti ir mažinami, tačiau juos būtina lyginti su kitomis konkuruojančiomis šalimis, pirmiausia – su Latvija. Svarstomi visi reikiami sisteminiai sprendimai nuo procedūrų patrauklumo ir greičio iki laikinos ar skatinamosios valstybės paramos poreikio, kurie leistų išlaikyti patrauklią visą logistikos grandinę – nuo pat Klaipėdos uosto, geležinkeliais ir kt.
Be to, planuojama atlikti lyginamąją analizę, įvertinant Klaipėdos uosto ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių Baltijos jūros uostų taikomas rinkliavas, mokesčius ar kitus uostuose veikiančių įmonių mokėjimus, taip pat kitus turimus abipusius įsipareigojimus ir jų vykdymą.
Diskusijos susitikime vyko apie kiekvieną logistikos grandinės dedamąją, kur yra akivaizdūs trūkumai ir kur galėtume būti geresni nei kaimyninės šalys.
Šiandien susitikime su ministru M. Skuodžiu dalyvavo atstovai iš Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA, Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacijos. Taip dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai.
