Naujienos

Nubrėžtos pagrindinės valstybės skaitmeninimo plėtros kryptys iki 2030 metų

2021 11 17


Š.m lapkričio 16-ąją, įvyko susitikimas su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybe, kuriame buvo sprendžiami valstybės skaitmeninimo plėtros programos iškelti klausimai. 
Susitikime (nuotoliu) dalyvavo Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas E. Daukantas ir l.e.p. sekretorė E.Maškalaitė. 
Vyriausybė šiandien patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą 2021–2030 m. valstybės skaitmeninimo plėtros programą, numatančią pagrindines inovatyvių technologinių sprendimų verslui ir žmonėms kūrimo kryptis.
„Skaitmenizacija daro didžiulę įtaką ekonominiam augimui, todėl turime iki galo išnaudoti valstybės skaitmeninimo potencialą.  Ši programa suteikia galimybes viešajam sektoriui tapti efektyvesniam, verslui – konkurencingesniam ir inovatyvesniam, o paprastam gyventojui padės gauti patogesnes ir prieinamesnes skaitmenines paslaugas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Programa siekiama sudaryti galimybes verslui ir visuomenei efektyviai kurti ir naudotis inovatyviais produktais ir paslaugomis, stiprinti pačių gyventojų gebėjimus naudotis naujomis technologijomis bei sudaryti sąlygas valstybei prisitaikyti prie greitų technologinių pokyčių.  
Vienas esminių dokumente iškeltų uždavinių – užtikrinti efektyvų valstybės informacinių išteklių valdymą bei  valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveiką. Šio tikslo bus siekiama skatinant valstybės informacinių išteklių valdymo konsolidavimo procesą ir pereinant prie centralizuoto IT paslaugų teikimo.
 
Programoje taip pat daug dėmesio skiriama valstybės informacinių sistemų, įvairių dirbtinio intelekto, duomenų analitikos principais veikiančių e. paslaugų, priemonių ir technologinių sprendimų kūrimui ir plėtrai. Programoje taip pat numatytos viešojo sektoriaus duomenų prieinamumo skatinimo,  skaitmeninių įgūdžių didinimo priemonės.
Programai įgyvendinti suplanuota beveik 450 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF), Europos Sąjungos struktūrinių fondų  ir valstybės biudžeto lėšų.
Tikimasi, kad, sėkmingai įgyvendinus programoje numatytas priemones,  2030 metais daugiau kaip 80 proc. valstybės institucijų gaus konsoliduotas informacinių technologijų paslaugas, Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva iš 14 vietos pakils į 7-ąją, o pagal duomenų atvėrimo brandos reitingą – iš 11 vietos į 6-tąją.
Europos Komisija yra iškėlusi tikslą, kad iki 2030 metų visos pagrindinės viešosios paslaugos būtų visiškai suskaitmenintos ir teikiamos internetu, 80 proc. piliečių naudotų skaitmeninę tapatybę, bent 80 proc. šalies gyventojų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o  75 proc. ES įmonių naudotų debesijos  ir didžiųjų duomenų technologijas.

Parašykite mums