Naujienos

Pirmadienį komerciniam eismui atidarytas europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkeliu Kauno intermodalinis terminalas (KIT). Juo atvyko ir pirmasis oficialus krovininis traukinys iš Nyderlandų.

KIT europine vėže sujungus su Europos geležinkelių tinklu, jis tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, jog artimiausiu metu čia atvyks du traukiniai per savaitę, o iki metų pabaigos tikimasi sulaukti ir po keturis traukinius per savaitę. „Labai džiaugiuosi, kad „Rail Baltica“ jau ne ateities projektas, o realybė, ir šiandien Lietuvoje jau galime pasinaudoti europinio geležinkelio teikiamomis galimybėmis – dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo kryptis, ieškoti naujų rinkų, taip pat gabenti krovinius naujais būdais, derindami įvairių rūšių transportą, – oficialioje pirmojo traukinio europine vėže pasitikimo ceremonijoje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis. – Aš labai tikiuosi, kad kitais metais mes turėsime ir naują maršrutą iš Šiaurės Italijos, iš kur kroviniai taip pat atkeliaus čia.“

Kasmet Lietuvos ir Lenkijos pasieniu automobilių transportu vežama apie 24 mln. tonų krovinių, o tai didžiulis potencialas KIT ir europinei vėžei panaudoti.

„Intermodalinis krovinių vežimas, bendradarbiaujant geležinkelių ir kelių transportui, leistų taupiau naudoti energijos išteklius, gerokai sumažinti CO₂ pėdsaką bei padidinti saugumą keliuose“, – pažymėjo M. Skuodis.

Ekonominis Lietuvos laimėjimas

Pirmadienį į KIT atvyko pirmasis konteinerius bei puspriekabes gabenantis traukinys iš Nyderlandų, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. Pasak bendrovės, terminalas oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių tašku.

„Kauno intermodalinio terminalo atidarymas komerciniam eismui yra esminis žingsnis „Rail Baltica“ projekte nuo statybos pereinant prie transporto operacijų. Šis žingsnis kartu labai pagerins susisiekimo su Europa galimybes krovinių vežėjams ir išplės tvaraus transporto galimybes Baltijos regione“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, jog tai – ne tik ekonominis Lietuvos laimėjimas. Anot jo, dabar atsiveria papildomos galimybės plėtoti ekologišką geležinkelių transportą, šitaip sumažinant vilkikų CO₂ išmetimus bei atlaisvinant autostradas.

Už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis teigė, kad terminalas tampa vartais į Europą – kroviniai jame gali būti perkraunami iš plačios rusiškos vėžės į europinės vėžės vagonus, ir atvirkščiai, taip pat – nuo vilkikų į geležinkelio priemones, ir atvirkščiai.

Jo teigimu, terminalas pritaikytas pakrauti į vagonus ne tik konteinerius ar kitos rūšies krovinius, bet ir vilkikų priekabas.

Transporto verslo orientacija į Vakarus

Projektai, sujungiantys Lietuvą su Europos Sąjungos rinkomis, yra išskirtinės svarbos, sako premjerė Ingrida Šimonytė, atidariusi KIT.

„Geografinėje padėtyje, kurioje mes esame, netgi geopolitinėje padėtyje, būdami Europos Sąjungos rytiniame krašte, kur už mūsų plyti ne ta erdvė, kurią galėtume pavadinti teisės viršenybės, žmogaus laisvių, laisvo žodžio erdve, akivaizdu, kad ekonominiams santykiams ir mūsų ryšiams turime taikyti taip pat ir tam tikrą geopolitinės pataisos koeficientą, – kalbėjo premjerė. – Projektai, kurie kuo tvirčiau sujungia mus su Europos Sąjungos rinkomis, su Europos Sąjungos tinklais, yra išskirtinės svarbos.“

I. Šimonytė vėliau žurnalistams teigė, jog Lietuvos verslas jau yra išmokęs darbo su Rytų šalimis pamokas.

„Orientacija į Vakarų rinkas visada yra patikimesnis būdas užtikrinti tvarų ir ilgalaikį verslo modelį. Taip, galbūt Rytuose kartais galima uždirbti geresnę maržą, tačiau rizika, kuri yra prisiimama, taigi ir rizika dėl įvairių myliu–nemyliu dalykų ar kažkokių sprendimų, kuriuos sunku paaiškinti racionaliu protu, kainuoja“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė pabrėžė, jog Lietuvai ir šalies verslui reikės keisti krovinių ir žmonių keliavimo būdus, taip pat ir siekiant žaliojo kurso tikslų.

„Geležinkelio vaidmuo čia yra kertinis: kad ir kaip žiūrėtume, geležinkelio žalumo indeksas vis dėlto yra didžiausias iš pervežimo būdų – žinoma, nevertinant dviračio, – ir dėl tos priežasties akivaizdu, kad visame žaliojo kurso pakete geležinkelių plėtra užims labai svarbų vaidmenį“, – kalbėjo premjerė.

„Rail Baltica“ Lietuvoje

Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo darbai, pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių, pradėti 2019 m. pavasarį. Per šį laiką nuo Kauno iki Palemono nutiestas europinis geležinkelis, įrengti keturi tuneliai, sutvarkyta infrastruktūra.