Naugarduko g. 102-403, Vilnius, tel./fax: (+370 5) 277 90 36

Pasirinkite kalbą:

Lietuvos nacionalinė

Ekspeditorių ir logistų asociacija

Fiata

COVID-19: Krovinių ekspedijavimo bei transportavimo sutarčių vykdymas

Trečiadienis, 2020 Kovas 18 09:37

Pateikiame Advokato Mindaugo Šimkūno, Advokato Mindaugo Šimkūno ir partnerių kontoros VERUM vadovaujančio partnerio bei Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA prezidiumo nario įžvalgas

Tiek koronaviruso pandemija, tiek ir vyriausybės priemonės ją suvaldyti sukėlė grėsmių krovinių ekspedijavimo bei transportavimo sutartims vykdyti. Labiausiai tai atsiliepė sutarčių terminų laikymuisi. Automobilių spūstys keliuose, eilės pasienyje tvarkant muitinės ir kitus formalumus, tikrinant sveikatą, panašūs trukdžiai tapo kasdieniai  ekspeditorių ir vežėjų palydovai.

Kokios atsakomybės mūsų tyko ir kaip jų išvengti?


Pirmiausia reikia pažymėti, jog 2020-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nenumatyti apribojimai prekių judėjimui. Taigi, neribojant transporto veiklos, pasiremti „teisėtais valstybės valdymo institucijų veiksmais“ kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, sutrukdžiusia laiku įvykdyti sutartį, nepavyks.

Be to reikia turėti omenyje, kad krovinių transportavimo tarptautiniais maršrutais veiklą reglamentuoja CMR konvencija, o joje nenugalimos jėgos aplinkybės kaip šalinančios vežėjo atsakomybę nenumatytos. Aktualus CMR konvencijoje aptartas vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas (cas fortuit aplinkybės) -  tai aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir pasekmės, kurioms dėl šių aplinkybių vežėjas negalėjo užkirsti kelio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek aplinkybės, tiek jų pasekmės turi būti neišvengiamos. Kadangi CMR konvencija įtvirtina vežėjo atsakomybės prezumpciją, taigi vežėjas turi pareigą rodyti ją paneigiančias aplinkybes.

Ką tai turėtų reikšti?

Pirmiausiai tai, kad vežėjas, dar labiau vežimo organizatorius, ekspeditorius, turi surinkti įrodymus apie aplinkybes, trukdžiusias jam įvykdyti sutartį laiku. Ir šiuo atveju nepakaks pareikšti jog dėl visuotinai žinomos aplinkybės – pasaulinės viruso pandemijos, nepavyko laiku pristatyti konkretaus krovinio. Būtina bus įrodyti konkrečias priežastis – konkrečius trikdžius pasienyje, jų įtaką sutarties vykdymui. Vežėjas galės būti atleistas nuo atsakomybės tik tuomet, jei įrodys, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Taigi, nepakaks pagrįsti vėlavimo tuo, jog tiesiog stovėta sunkvežimių eilėje pasienyje, reikės įrodinėti ir pastangas šiai situacijai išvengti ar pagreitinti.

Galimybė vežimo ar vežimo organizavimo sutarčių terminų pažeidimą pateisinti pasaulinės pandemijos sukeltais sunkumais, matomai, bus ribota. Dar prieš savaitę priimant vykdyti užsakymus, transportavimo terminai buvo vienokie. Dabar gi, logistai, prisiimdami įsipareigojimus jau turi atsižvelgti į esamą situaciją ir atitinkamai koreguoti vykdymo terminus.

Jeigu tik įmanoma, derėtų sutartis pasirašyti neprisiimant konkrečių terminų. Žinoma tai sudėtinga, žinant kaip yra išlepinti mūsų užsakovai, ypač siuntėjai iš Rytų. Tačiau bent jau neįsipareigoti krovinį pristatyti valandų tikslumu. Nors CMR konvencija, taip pat ir nacionaliniai teisės aktai, terminus skaičiuoja dienomis, tačiau užsakovai įsigudrina vežėjus suvaržyti prievoles vykdyti valandų tikslumu. Dabartinėje situacijoje tokie įsipareigojimai būtų pražūtingi.

Nederėtų įsipareigoti dėl transporto priemonės pateikimo konkrečiu laiku ar bent jau neprisiimti baudų už tokio įsipareigojimo nevykdymą. Net jeigu jų pavyktų išvengti įrodžius visas atleidimo nuo atsakomybės sąlygas, tai visgi yra sudėtingas daug pastangų reikalaujantis kelias. Geriau šios organizacinės ir teisinės naštos išvengti dar derybų dėl sutarties sudarymo metu.

Taigi, atsakomybė už krovinio pristatymo vėlavimą. Ši vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijoje – vežėjas atsako ribotai, t.y. ne daugiau kaip sutartinis užmokestis už vežimą. Žalą kompensuoti vežėjas privalo jeigu ji kilo būtent dėl vėlavimo pristatyti krovinį. Aktualus niuansas – vežėjui privalo būti pateikta pretenzija per 21 dieną nuo krovinio faktinio pristatymo. Dar vienas momentas, kuris sutartinėje praktiko ignoruojamas – vežėjas turi kompensuoti dėl vėlavimo patirtus nuostolius, bet ne mokėti sutartyje numatytas baudas už vėlavimą. Nuostoliai turi būti patirti realiai – tiesiog pretenzijos pareiškimas nerodo patirtų nuostolių. Yra įprasta už krovinių pristatymo terminų pažeidimą reikalauti baudų, nes jos sutartyje sutartos. Tačiau net ir sutarus dėl baudų už vėlavimą, jos neturėtų būti reikalaujamos/mokamos, kadangi sutartimi negalima pakeisti CMR konvencijos nuostatų, o ši, jau minėta numato vežėjo atsakomybę už vėlavimą nuostolių atlyginimo būdu.

Su krovinio transportavimo terminų nesilaikymu CMR konvencija sieja vežėjo atsakomybę ne tik už vėlavimu padarytus nuostolius. Jeigu krovinys gavėjui nepristatomas per 30 dienų nuo sutartyje nustatyto termino (arba per 60 dienų, jeigu pristatymo terminas sutartyje neaptartas), laikoma kad krovinys yra prarastas. Toks ilgalaikis vėlavimas „įvertinamas“ ne kaip vėlavimas, bet visa krovinio verte. Teismų praktikos dėl šios CMR konvencijoje sureguliuotos situacijos dar neturime. Tačiau reikia manyti, kad  vežėjas gali remtis aplinkybėmis atleidžiančiomis jį nuo atsakomybės ne tik kai krovinys prarastas realiai, bet ir tuomet, kai krovinys laikomas prarastu dėl jo nepristatymo daugiau kaip 30 (tam tikrais atvejais – 60) dienų. Todėl ir šiuo atveju būtina pasirūpinti įrodymais apie nenumatytų ir neišvengiamų aplinkybių poveikį vežimo sutarties vykdymui bei vežėjo pastangas ir rūpestingą jo elgesį siekiant išvengti neigiamų vėlavimo pasekmių.

Visuomet sveikintinas yra siuntėjo informavimas apie susiklosčiusią situaciją, vėlavimą, pasikeitusį tikėtiną pristatymo laiką, prognozes, įžvalgas ir pan. Tokia ekspeditoriaus, vežėjo pareiga  sutinkama dažnoje ekspedijavimo, vežimo sutartyje. Šitaip elgtis kartu įpareigoja tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje privatinėje teisėje galiojantys bendradarbiavimo, kooperavimosi, sąžiningumo principai. Pagaliau, ir pati CMR konvencija reglamentuoja situacijas, kai negalėdamas tinkamai vykdyti vežimo sutarties vežėjas privalo pareikalauti siuntėjo instrukcijų. Žinodamas situaciją, sutartinis siuntėjas galės pakoreguoti vežėjui maršrutą, gal būt pakeisti išsikrovimo adresą ar galutinį gavėją. Bet kuriuo atveju, žinantis situaciją siuntėjas yra įtraukiamas į sprendimų priėmimą, tam tikra prasme tampa atsakingas už sprendimų priėmimą, už pagalbą vežėjui įvykdyti jo prisiimtus įsipareigojimus.

Krovinių vežimo organizatoriai, veikiantys kaip ekspeditoriai plačiąja prasme, sutartimis prisiima daugiau įsipareigojimų (sandėliavimas, rūšiavimas, krovimas, perkrovimas, pakavimas, dokumentų, formalumų tvarkymas, subkontraktorių pasitelkimas ir pan.), atitinkamai susiduria (susidurs) ir su šių įsipareigojimų įvykdymo terminų pažeidimu. Krovinių ekspedijavimo veikla nacionaliniu mastu nėra išsamiai reglamentuota. Tiek teisių ir pareigų apimtis, tiek ekspeditoriaus atsakomybė nustatoma ekspeditoriaus sutartyje su klientu, užsakovu. Ekspeditoriaus atsakomybė, būdingai neribota, nebent vėlavimas kilo dėl vežimo sutarties pažeidimo. Tokiu atveju ekspeditoriaus atsakomybė prieš savo užsakovą nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias prieš ekspeditorių atsako vėluojantis sutartį vykdyti vežėjas. Tačiau, kartais vėluojami vykdyti kiti ekspeditoriaus įsipareigojimai, už kuriuos atsakingas jis pats ar kiti pasitelkti asmenys, ne vežėjai. Vėlgi, pateisinti bet kokį ekspeditoriaus sutartinių prievolių vykdymo vėlavimą koronaviruso pandemija galima, jeigu įrodysite, kad (1) įsipareigojimų negalėjote laiku įvykdyti būtent dėl pandemijos (pandemija buvo ta kliūtis), (2) prisiimant įsipareigojimus (sudarant sutartį) negalima buvo numatyti pandemijos poveikio gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (taigi čia svarbus sutarties sudarymo momentas, kadangi su kiekviena diena viskas intensyviai keičiasi), (3) negalėjote įveikti pandemijos pasekmių. Čia dar reikėtų priminti, kad negalintis sutarties laiku įvykdyti dėl nenugalimos kliūties ekspeditorius turėtų pranešti savo kontrahentui apie nenugalimą jėgą, nurodyti galimus sutarties įvykdymo terminus. Pranešimas apie force majeure aplinkybes svarbus ne tik informaciją gavusiai sutarties šaliai, bet ir pačiam pranešėjui – ekspeditoriui, kadangi dažnai nuo pranešimo o ne pačios kliūties atsiradimo, pranešėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Ta pati situacija su įrodymais.

***

Advokatų kontora VERUM – tai profesionalių teisininkų komanda, jau 20 metų teikianti aukščiausius kokybės standartus atitinkančias teisines paslaugas Lietuvos ir užsienio įmonėms bei privatiems klientams.


Mindaugas Šimkūnas
Vadovaujantis partneris, advokatas

Transporto teisė, įmonių ir komercinė teisė, darbo teisė, šeimos ir paveldėjimo teisė
+370 5 21 20 884
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai